Vakar turėjau labai įdomų pokalbį su mergina, kuri nuo pavasario bando išjudinti savo visai jauną verslą ir ieško tam būdų. Būdų ieškojimas yra sveikintinas ir šaunus dalykas, tačiau apie jos būdus, naudojamus reklamos būdų paieškai – galbūt ir atskiras straipsnis bus kada nors kitą kartą. O šį kartą – apie vieną sakinį, kurį ji panaudojo pristatydama savo prekę. Štai*:

Mano pirma reakcija – ne, Danieli, kaip copywriteris motyvaciniam blogeriui, aš galiu tau pasakyti – tai tikrai nėra geras copywritingas. Iš ties pirma reakcija iššaukė ir stipresnį pasisakymą, bet tuo pirmos reakcijos tuo ir žavios – jas kartais sveika pasilaikyti sau ir per daug nerėkauti į kairę ar dešinę.

Atėjo ta pirma reakcija ir nuėjo, o tuo metu Danielius ir toliau su Kristina derasi dėl arbatų, susidera ir nusiperka. Kol aš varčiau akis dėl blogo turinio – jis kažkam suveikė, sudomino ir jau pardavė produktą. O toliau – jau tik nuo arbatos skonio ir kokybės priklausys, ar čia vienkartinis pardavimas, ar ilgalaikis klientas laimėtas. Ir čia noriu priminti du dalykus, kuriuos jau ne kartą ir ne savo straipsniuose rašiau anksčiau:

  • Idėja, tinkanti visiems – netinka niekam. Lygiai taip ir copywritingas – kuris tiks visiems, neparduos niekam. Na, ne niekam, bet tikrai nepasieks tų aukštumų, kurias gali padaryti tekstas, kurtas kruopščiai apgalvotai tiksliniai grupei su tikslu pataikyti būtent jiems – o kiti lai eina rudenio balų skaičiuoti, nes vis tiek ne jiems tas produktas skirtas.
  • Skaitykit, žiūrėkit, analizuokit freelancerio, kurį samdote, portfolio! Natūralu ir normalu, kad skiriasi žmonių, kuriuos samdote, stilius, supratimas apie tai, kas veikia klientui ir panašiai. Išvengsite daug, labai daug, konfliktų, jeigu įdėsite pastangų rasti tą, kurio ankstesni darbai jus žavi, o požiūris atspindi jūsų poreikius.

Šiuo konkrečiu atveju – tikslinė auditorija kaip ir aiški (sveikata besirūpinantys, energijos trokštantys ir potencija besiskundžiantys), tačiau išpildymas… na, apie ir tai yra visas straipsnis.

Bet grįžkim prie to konkretaus sakinio…

„Del sios arbatos savybiu suteikti energija net nemigusiems ir nevalgiusiems rusu kariams-karo metu Hitleris susprogdino rusu fabrika,kuris gamino sia arbata.“**

Pirma asociacija, kilus paskaičius tokią reklamą – apie morkų naudą regėjimui. Yra tokia legenda, kad kai britai antro pasaulinio karo metais pradėjo naudotis naujais radarais ir naktimis numušinėti nacių lėktuvų, jie norėjo kuo ilgiau tą naują technologiją išlaikyti paslaptyje, taigi paskleidė gandą, kad ryja maišais morkas ir dėl to pradėjo naktimis geriau matyti!

Ar tai gera asociacija? Man – nelabai. Morkos regėjimo negerina – tai mitas. Lygiai taip ir apie arbatą, automatiškai pagalvojau, kad tai veikiausiai mitas… O jeigu arbatai parduoti reikia mitų, apsimetančių tikrove – hmm… tai gal nelabai daugiau kas ten yra verto dėmesio? Bet gal aš be reikalo nepasitikiu Kristina, ir visa tai – tiesa?

Kita mintas – kam šovė į galvą mitus, legendas ir bobučių pasakas pateikti kaip rimtą faktą? Gal ir buvo fabrikai. Gal ir sprogdino. Bet nuoširdžiai abejoju, ar tokiu atveju ten tik arbatą tegamino…

Norint išsiskirti iš kitų labai dažnai apeliuojama į emocijas, siekiama sudominti faktais apie šokiruojančią tiesą ir panašiai – ir tai šaunu, gerai ir pirmyn, bene veikia! Pasakos apie senovės laikus, karo istorijos ar senelio prisiminimai – vienas iš būdų sužadinti smalsumą. O kas, jeigu tai tiesa? O kas, jeigu ta arbata tikrai tokia stebuklinga ir aš tris dienas galėsiu dirbti nevalgęs nemiegojęs ir vis tiek būti energingas?! Reikia, man jos reikia! Tačiau kai reklamoje istoriniai mitai pateikiami kaip nekvestionuojama tiesa – galima tikėtis ir atvirkščio varianto.

Research time!

Prieš rašydama šį tekstą perskaičiau gana daug arbatos aprašymų lietuvių ir anglų kalbomis įvairiuose šaltiniuose – nuo parduotuvių iki gydymui žolelėmis skirtų svetainių. Apie Hitlerį, kažkaip, visi pamiršo užsiminti… Tiesa, pačioje Rusijoje ~ 1917 m. apskritai ši arbata nustota gaminti komerciniais tikslais ir tik šiais laikais vėl pradėjo atgauti savo populiarumą… Dar įdomus dalykas – ši arbata gydo praktiškai viską. Ir skrandį, ir širdį, ir tulžį, ir plaučius, ir peršalimo ligas (nu toks magiškas eleksyras nuo visko)… bet pagrindinė jos funkcija – lytiškai plintančių ligų gydymas ir potencijos gerinimas. Šelmiai, matyt, tie rusų kareivukai buvo, kad atskiri fabrikai vien jų potencijos tikslais stovėjo!

O kas man iš to, kas ir kaip savo arbatas reklamuoja?

Kaip tai kas? Viskas tau! Kiekviena reklama, kiekviena produktą pristatanti žinutė, kiekvienas prekės aprašymas – viskas yra skirta tau, jeigu nors kiek domiesi reklama ir pardavimais! Imi ir po kauliuką išnarstai viską, kas pasitaikė tavo kelyje, kad arba pats galėtum sukurti geriau, arba kai tau sukurs – gebėtum atskirti, gerai padarė ar nelabai. Štai kas tau iš to.

Ir galiausiai – tas pats tekstas, tie patys sakiniai, tik šiek tiek (na, ne per daugiausiai, truputuką) pasistengta dėliojant žodžius į vietas:

Ivan Chai – tradicinė rusiška arbata, išsiskirianti dideliu kiekiu vitamino C, stiprinanti imunitetą, suteikianti energijos ir gerinanti vyrų potenciją. Pasakojama, kad Antrojo Pasaulinio karo metais išsekę ir pervargę rusų kariai naudojo šią arbatą jėgoms ir energijai susigrąžinti prieš mūšį – dėl to Hitleris net liepė arbatos fabrikus bombarduoti! Nori ir tu tokio energijos pliūpsnio? Paskubėk užsiakyti Ivan Chai!

_______________

* Ne, dar kol kas Danieliaus kompiuterio nehakinau ir nepradėjau slapta visų įrašų sekti. Ir ne, jis printscreenina ir man nesiuntinėja savo asmeninių susirašinėjimų. Čia buvo bendras chatas tarp mūsų trijų, todėl laisva ranka ir prinscreeninu.
** Kalba netaisyta.